numanyti

numanyti
numanýti K 1. tr., intr. SD42 iš anksto nuspėti, nujausti: Širdis mano numano, kad ana bus bloga J. Visi numanė ir jį sugrįšiant Žem. Oi, žinau žinau žinau, daugel numanau, žino mano širdelė, katroj šaly bernelis KrvD17. Aš ir numaniaũ, kad šitaip bus Trgn. Teip ir numãnė mano širdis bėdą Ut. 2. tr., intr. išmanyti, suprasti: Ko nenumanaĩ, to ir negirk Sch91, S.Dauk. Žino ir numano, ko tau reik P. Žmogus gema, nieko nenumanydamas nei apie save, nei apie kitus daiktus SPI104. Ans dar stiprus, numãno viską Nt. | Pirmiau bobos, numanýk (įsivaizduok, suprask), lieso pieno cilindruką prisileido į viedrą – ir nešas Lkv. Ir ans, numanýk, tat jau vyras! Lkv. ^ Et, lyg tu numanai, kada tavo nosis šlapia KrvP(Ms). Numano kai kiaulė debesį LTR. Numanai kaip degloji apie debesį Krč.
numanýtinai adv. Šts; SD4. numãnomai adv.; I. | refl.: Dėkis nieko nenusimãnąs J.Jabl. ^ Katė palakė pieno – jau ir nusimano (taip pajuokiamas tas, kas, mažai išmokęs, jau kitus moko) Pnd. Nusimano katinas, peleną pribjaurojęs M.Valanč. Nusimano katė, pieną paliejus LTR. Nusimano iš nosės į dantis Up. nusimãnomai adv.: Rozalija nusimanomai žiūrėjo .mokėti, žinoti: Enskys … prisirijęs jau nenumãnė mandagiai elgtis K.Donel. Kad kitą kartą buvo smalinykas … ir turėjo sūnų, jau gerai paūgėjusį, bet nelabai ką numanantį apie darbą ir meisterystą BsPIII97. Ale žmonės dedas tei kytrūs ėsą, o tei[p] menk tenumãno [p]Jrk96. Jis ir darbą gerai numãno: ką tik paima, viskas puikiausiai eina Rz. | refl.: Apie brangiuosius akmenis ji nedaug nusimanė ir nežinojo jų vertės J.Balč. Ans ir apei mašinas nusimãno Vkš. Žurnalistas turi gerai nusimanyti ekonomikos ir kultūros klausimais sp. Norint nusimanyti, reikia mokytis . Jis nenusimãno prižiūrėt bičių Rm. Nusmãnė ir mušties, ir gert Ad. Jis nusimãno prie pjaunamų [mašinų], moka kuliamas paleist Skr. ^ Nusimano kaip kiaulė apie pipirus PPr397. Nusimãno kap asilas aptiekoj Lzd.
3. tr., intr. BPII179 jausti, nuvokti, neaiškiai suprasti: Patys jau galite numanýti, kokią sau iškadą tie būrai padarė K.Donel. Taip pavasarį kaip rudenį veikiai gali numanyti, ar turia bitės savo motiną S.Dauk. Kur tų dalių (veiksnio ir tarinio) nėra, kur jų ir nenumanyti, tenai nėra nė sakinio J.Jabl. Jau pradėjo numanyt, ko jis ten ateina Zr. Aš nesuprantu, bet numanaũ, ką sako Ėr. | refl.: Jei nusimanai mirštanti, šaukis Dievo vardo Žem. Abudu kaimynai nusimanė vienas antro nepralenksią Vaižg. Jis nusimanė esąs bepradedančiam nusigyventi tingiam dvarininkui nepavaduojamas patarėjas V.Myk-Put. Nusimanau blogai daręs . Petras sunegalo labiaus ir jau nusimanė ilgai nebegyvensiąs . Gali nusmanýt pats – kaltas ar ne Sdk.apytikriai žinoti, nujausti: Tokio kumelio ar arklio apylinkėj niekur nenumanę BM57. Gal numanaĩ, kas gerą karvę parduoda? Ut. Dabar kito pono prapuolė labai puikus, brangus žiedas, kurio negali nė numanyt, kas pavogė BsPIII292. Tik jau numanaĩ, kas čia yra Skr. Nenumanaĩ, kur anas nue[jo]? Dkšt. Aš negaliu numanyti, ko mergytei reikia Zp. | refl.: Ar nusimanaĩ, senele, kur mes taũ atavežėm? Ds. 4. tr., intr. pažinti, žinoti, spręsti apie ką: Atsidarys judums akys ir būstav it dievu, numanančiu gerą ir piktą M.Valanč. Parskyrą tarp dienos ir nakties tiktai tenumanė nu bičių gaudesio S.Dauk. Dabar tai pradedu numanýt, ar reik druskos, ar ne Gl. Pakilnokit avį ir numanýsit [, kiek sveria] Skr. Seniejai dalgį numanė nu pabrėžimo, paskambinimo Šts. Ant to kiekvienas numanys jus mano mokytinius esant, jei meilę tarp savęs turite NTJn13,35. Aš tai jam ant veido numaniaũ KII25. ^ Ant plunksnų gali numanýt (matyt), kas per paukštis Sch93. 5. intr. P turėti kokią nuomonę, būti įsitikinusiam: Kurias numanysiu tinkamesnes, su tomis tave supažindinsiu S.Čiurl. Kas numano apie save kaip būtų esąs kuo, būdamas nieku (išmanyk iš savęs paties), save patį apvilia SPI119. | Daug apie save numanydami (būdami geros nuomonės apie save) …, bažnyčios mokslą … atmetinėjo SPI251. | refl.: Jei nusimanai norįs, eik gulti Šts. 6. tr. užjausti, suprasti, paguosti: Jis mane visados numãno, kada aš nuvargus, kada liūdžiu Skr. Kad ir kaip sirgtum, jis vis tiek nenumãno, stumia į darbą, ir gana Rd. Svetimi vaikai tavęs nenumanė ani nuvargusio, ani nušalusio VoK149. ^ Sotus alkano nenumano Grk, Šauk, Up. 7. intr., tr. pastebėti, pajusti: Savo gyvulių auginimo aš nė nenumanau . Aš paimsiu iš po vištos kiaušinį, ir ana nenumanis Sv. Tai greit praeis mėnesis, ir nenumanýsit Lkm. Su ugnimi vis saugokis, kaip dieną, teip ir naktimis, kibirkštis vos numanoma tau tankiai gal suėst trobą S.Dauk. Vargus yra daiktas turėt gerai numanomas visas pakampes priejautos savo VoK37.
numanýtinai adv.; R255.
8. refl. pasijusti: Stagaras nė nusimanyt nenusimanė, kaip jis per priebutį atsidūrė prienamyje ir iš ten kiemelyje I.Simon. Po to ji sveikesnė nusimanė, ale neilgai LC1878,40. 9. su neiginiu tr. nejusti ką esant: Jis iš stroko nenumanė jau ir kepurės in savo galvos Slk. Sušalau, kad kojų nebenumanaũ Trgn. Tokiam guoly gulėjęs dabok, rytą nenumanaĩ katro šono Trgn. Nebnumanau kojų nė rankų nu to speigo Šts.refl. neturėti nuovokos, nesiorientuoti: Su visu jau esi menka … turbūt nenusimanai Žem. Kartaginionys nebnusimanė neapykantoje ir giltiniop jį pasmerkė S.Dauk. Jau jis nieko nenusimãno – daro viską po savim Alk. Kaip tu guli, pati saũ nenusimanaĩ Tvr. 10. intr. sugalvoti, žinoti: Gaila jam buvo kuinelio ir nenumanė, ką toliaus daryti BsPII136. 11. refl. susiprasti: Laimė dar, nusimaniau porą įsikišti Žem. Ans nenusimanė duoti dalies, duoti karvės J. Kad anie (vaikai) patys nenusimãno, kur aš (motina) eisu prašyti Pvn. Nenusimano, kad jau metas namo eiti Tr. 12. refl. tr. atsiminti: Daugiau nenusimanaũ griekų J. 13. refl. tr. įgyti: Kur jiedu ėjo, viskas jiems gerai gerai klojos: užsidirbo pinigų, nusimanė namus ir gyvena sau BsMIt118. 14. žr. išmanyti 8: Veizam, kad čia numanýti takiukas Lk. Juk numanýti, kad tu esi išgėręs Lk. \ manyti; apmanyti; atsimanyti; dasimanyti; įmanyti; išmanyti; numanyti; pamanyti; permanyti; išpermanyti; supermanyti; pramanyti; primanyti; sumanyti; užmanyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • numanyti — numanýti vksm. Numanaũ, ką̃ pasakýsi …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apmanyti — tr. 1. sugalvoti: Neapmanau ką bedaryti: pėsčiai eitant, ir pusnaktė ateis Šts. | refl. N, Lp: Liokajus apsimanė pono piningus apžinoti Ggr. 2. apgalvoti, apsvarstyti: Gerai apmanęs, nuėjo … ir apsakė jam savo rūpestį TDrVI142. | refl.: Apsimanyk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • numanymas — numãnymas sm. (1) → numanyti. 1. supratimas, pažinimas, mokėjimas, išmanymas: Lėlę padaryt ir reikia numãnymo Skr. Anieji par nenumanymą ir nežinojimą klausė rodos tėvo savo P. Iš ko skaitydami galite suprast numanymą mano BtPvE3,4. Statė buvo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ant — 1 añt praep. su gen. (dial. su instr. ir dat.); SD161, R 1. žymint vietą ar daiktą, kurių viršuje kas yra, darosi ar daroma: Čia añt stogo pernai gandras savo lizdą turėjo J.Jabl. Ant vežimo sėdėjo Svn. Žiūrėk, kol saulė gerai pakils, tol ant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apjausti — 1 apjaũsti, apjaũčia, àpjautė tr. nujausti, numanyti: Traukia tenai, kame apjaučia būrį laukinių [dramblių] Blv. Daugiau dainų neapjaučiù, t. y. nemoku J. | refl.: Apžadas padarytas be apmąstymo ir neapsijaučiant (nesąmoningai) srš. jausti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšarmoti — intr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Grnk, Krkl, Brs, Vvr, Dkš, Stk, Lp, Mrk; R, MŽ, N, L šarma apsitraukti, apšerkšnyti: Kad medžiai [žiemą] apšarmoję, vasara lytota Krš. Medžiai yra šįryt apšarmoję Klp. Trobos durys šlapios, apšarmojusios nuo vidaus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžadėti — apžadėti, àpžada, ėjo tr. KI505, K 1. Q84, B, R66, MŽ88, BzB272, M, L, OGLII358, Rtr, NdŽ, KŽ pažadėti, prižadėti ką duoti ar padaryti (ppr. prisiekiant): Ir apžadėjo čia an tuo keliu pastatyti koplyčelę Gršl. Įsirgęs apžadėjo dveigį jautį ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atjausti — 1 atjaũsti, atjaũčia (àtjaučia), àtjautė tr. 1. jausti, pajausti, justi: [Bėdas] kūnas tuojau atjaučia ir serga Blv. [Vokiečiai] vokiškai atjaučia ir vokiškai elgiasi prš. 2. nujausti, numanyti: Mano širdis àtjaučia [nelaimę] Lp. Kodėl gi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsimanyti — 1. pamatyti, patirti: Da viso ko atsimanysi Ad. 2. pasisotinti: Aš itų uogų atsimaniaũ ik davaliai Tvr. manyti; apmanyti; atsimanyti; dasimanyti; įmanyti; išmanyti; numanyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • cibūlis — ×cìbūlis sm. (1) žr. cibūlė: Tai gali nuuosti (ant kvapo numanyti), kad jis cibūlių valgęs KI75 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”